|
Taigi, leidžiu savo dienas Dresdene. Šis miestas nenustoja stebinti savo optimizmu. Vien šį savaitgalį bene penki dideli renginiai mieste. Na norisi suspėti visur, bet teleportaciją dar, deja, neįvaldžiau.
Taigi, Pillnitzer Schlossnacht kuri vyko vakar nuo 18 val. iki 1:30 nakties. Pilnico rūmai – buvusi Augusto Antrojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus, Saksonijos kurfiursto ir t.t. ir t.t. rezidencija. Rūmus supa puikus parkas, apsodintas įvairiausiais labai retais, tiesiog retais ir nevisai tokiais augalais, - medžiais, krūmais, gėlėmis. 
Ten “gyvena” ir visoje Europoje garsi ir geidžiama pamatyti Kamelija, kurios amžius siekia 200 metų. Ir štai kartą per metus parkas yra iliuminuojamas. Visi takeliai, praėjimai apsmaigstomi lempelėmis, medžiai apšviečiami prožektoriais.  
Kiekvienam parko kampelyje vyksta įvairūs renginiai – lėlių teatriukai, senosios ir klasikinės muzikos artistų pasirodymai, mimai, aktoriai, skaitovai.  
Ir, žinoma, daug palapinių, kuriose gali nusipirkti maisto, alaus (čio jokios įvairovės, tik “Radeberger” – mėgstamiausias dresdeniškių gėralas), vyno iš įvairių Vokietijos regionų (pagrinde saksoniški). Visko, žinoma, neišragausi, bet pasirinkti yra iš ko.  
Vaizdas puikus ir ilgam įsimenantis. Na o vakarinio koncerto kuris vyko centrinėje, didžiausioje scenoje, pagrindinis akcentas buvo – ansamblio GENESIS solisto Ray Wilson koncertas, kuriam talkino puikūs muzikantai iš Berlyno Simfoninio orkestro. Įspūdžiai neišdildomi. Čia kelios nuotraukėlės, gal ne pačios geriausios kokybės (nes fotografavau telefonu), bet bendras vaizdelis susidaro.
O tuo pat metu, kitoje Elbės pusėje nuo penktadienio iki sekmadienio šurmuliuoja “Inselfest Laubegast” Kadangi kaip tik Laubegaste ir gyvenu, tai tiesiog priverstas jame dalyvauti, juolab, kad ir čia apstu puikaus šviežio maisto, daug veiksmo, ant kiekvieno kampo po sceną, kur skamba džiazas, bliūzas, diksi, folk ir t.t. O svarbiausia, ne tik Radebergerio gali nusipirkti, bet ir puikaus airiško Guiness ir dar kitokių. Net pavadinimų neatsimenu, bet kadangi ne viską išragavau tuojau pat lekiu į Laubegasto festo sukūrį.
Uffff, duok man, Dieve, sveikatos, stiprybės, kad atgal namolio kojelės parneštų.
Iki
Kai grįšiu ir atsitokėsiu irgi apie tai ką brūkštelsiu, jei ką atsiminsiu
|
